Vilniaus dailės akademijos Panemunės pilies MENO REZIDENCIJA – tai viena iš akademijos  erdvių (kitos – Nidoje ir Mizaruose), kuriose kuria ir ilsisi studentai, dėstytojai, menininkai. Ir ne tik. Čia gali apsistoti visi kūrybiški ir geranoriški žmonės.

Rezidencija veikia kaip meno edukacijos, gamybos, mokslinių tyrimų, susitikimų, laisvalaikio ir tikslingo individualaus bei grupinio darbo vieta, atvira visiems, tačiau daugiausia dėmesio skirianti akademinei ir kultūros bendruomenei, skatinanti ryšius tarp vietinės ir tarptautinės kultūros laukų bei plačiosios visuomenės.

Panemunės pilies Menininkų rezidencija vykdo tarptautinę menininkų rezidencijų programą, studentų praktikas, tačiau, esant laisvų vietų, mielai kviečia apsistoti visus, keliaujančius Rojaus keliu.

Menininkų rezidencijos patalpos:

1. Viena dalis menininkų rezidencijos naujai kuriasi istorinėje XVII a. menančioje Panemunės pilyje, vakariniame jos sparne (Vytėnų g. 53, Pilies I k.), Nemuno slėnyje, Panemunių regioninio parko teritorijoje, ramioje, istoriniais įvykiais alsuojančioje vietoje, apsuptoje piliakalniais ir miškais. 

2. Kita dalis įsikūrusi greta Panemunės pilies, buvusiame Panemunės dvaro sodybos palivarke (Vytėnų g. 41, Pilies I k.) – ūkiniame ir administraciniame dvaro kieme, kurio funkcija kito:

• Iki XIX amžiaus vidurio Panemunės dvaro palivarko pastatai, kaip ir daugelyje Lietuvos dvarų, buvo etninės, medinės architektūros.
• XIX amžiaus antroje pusėje Panemunės dvaro palivarke buvo pastatyti nauji mūriniai statiniai. Šiuo periodu dvarą valdė Gelgaudų palikuonis grafas Stanislovas Puslovskis.
• 1925 m. Panemunės dvaras buvo nusavintas Lietuvos Respublikos ir jo dalis varžytinėse parduota kunigui Antanui Petraičiui (1861–1933). 48 hektarų valdai priklausė: gyvenamasis namas, tvartas, kumetynas, daržinė, sodas.
• 1930 metų testamentu A. Petraitis turtą perdavė saleziečių kongregacijai. 1934 metais saleziečių vienuoliai, atvykę į Lietuvą, įsteigė saleziečių vienuolyną. 1934–1938 metais buvusios Panemunės dvaro sodybos palivarko teritorijoje pastatyti nauji pastatai, buvę – pritaikyti vienuolyno reikmėms.
• 1948 metais į buvusią vienuolyno teritoriją sugrąžinta žemės ūkio paskirties funkcija – įkurta Mašinų ir traktorių stotis, valstybinė įmonė, tiekusi kolūkiams žemės ūkio techniką.
• 1963–2013 metais vienuolyne veikė Vytėnų pagrindinė mokykla, vykdžiusi priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir papildomo ugdymo programas lietuvių kalba.
• Šiandien kompleksą valdanti Vilniaus dailės akademija čia įkūrė menininkų rezidenciją, skirtą studijoms.

Laukiame Jūsų Panemunės pilies MENININKŲ REZIDENCIJOJE! Čia būdami pajusite gamtos teikiamus malonumus ir lėtą gyvenimo tempą.

Ateityje Meno rezidencija įsikurs ir rytiniame pilies sparne. Šiuo metu šiame korpuse vykdomi restauravimo darbai.