Vilniaus dailės akademijos Panemunės pilies menininkų rezidencija – tai viena iš akademijos  erdvių (kitos – Nidoje ir Mizaruose), kuriose kuria ir ilsisi studentai bei dėstytojai. Ir ne tik. Čia gali apsistoti visi kūrybiški ir geranoriški žmonės.

Panemunės pilies menininkų rezidencija įkurta buvusiame Panemunės dvaro sodybos palivarke – ūkiniame ir administraciniame dvaro kieme, kurio funkcija XX a. kito – veikė vienuolynas, Mašinų ir traktorių stotis ar pagrindinė mokykla. 

• Iki XIX amžiaus vidurio Panemunės dvaro palivarko pastatai, kaip ir daugelyje Lietuvos dvarų, buvo etninės, medinės architektūros.
• XIX amžiaus antroje pusėje Panemunės dvaro palivarke buvo pastatyti nauji mūriniai statiniai. Šiuo periodu dvarą valdė Gelgaudų palikuonis grafas Stanislovas Puslovskis.
• 1925 m. Panemunės dvaras buvo nusavintas Lietuvos Respublikos ir jo dalis varžytinėse parduota kunigui Antanui Petraičiui (1861–1933). 48 hektarų valdai priklausė: gyvenamasis namas, tvartas, kumetynas, daržinė, sodas.
• 1930 metų testamentu A. Petraitis turtą perdavė saleziečių kongregacijai. 1934 metais saleziečių vienuoliai, atvykę į Lietuvą, įsteigė saleziečių vienuolyną. 1934–1938 metais buvusios Panemunės dvaro sodybos palivarko teritorijoje pastatyti nauji pastatai, buvę – pritaikyti vienuolyno reikmėms.
• 1948 metais į buvusią vienuolyno teritoriją sugrąžinta žemės ūkio paskirties funkcija – įkurta Mašinų ir traktorių stotis, valstybinė įmonė, tiekusi kolūkiams žemės ūkio techniką.
• 1963–2013 metais vienuolyne veikė Vytėnų pagrindinė mokykla, vykdžiusi priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir papildomo ugdymo programas lietuvių kalba.

Šiandien kompleksą valdanti Vilniaus dailės akademija čia įkūrė menininkų rezidenciją.

Ateityje praktikų rezidencija įsikurs ir pačioje pilyje - rytiniame korpuse. Šiuo metu šiame korpuse planuojami restaurvimo darbai.